DUK

Ne. Biržoje prekiauja elektros energijos gamybos leidimą ar nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licenciją turintys juridiniai asmenys, pasirašę biržos dalyvio sutartį. Nuo 2015 metų visi elektros energijos vartotojai tiesiog turės pasirinkti tiekėjus – t. y. apsispręsti, kuris elektros energijos paslaugos tiekėjas tieks vartotojui elektros energiją.

Biržoje prekiaujama bei biržoje suprekiautos elektros energijos kainos yra nustatomos neįtraukiant PVM. Kainos biržos dalyvių gaunamose prekybos rezultatų atskaitose, bei biržoje suprekiautos elektros energijos kainos skelbiamos  "Baltpool" interneto svetainėje yra be PVM.

"Baltpool" struktūroje nėra atskiro organizacinio skyriaus užsiimančio tik rinkų priežiūra. Šiuo metu rinkų stebėseną bendrovė vykdo vadovaudamasi rinkų reglamentų nuostatomis, rūpimais klausimais gali padėti "Baltpool" Rinkos aptarnavimo skyriaus darbuotojai, nurodyti internetinėje svetainėje (www.baltpool.lt), skyrelyje  „Kontaktai“.

13:00 val. pasibaigus prekybos pasiūlymų teikimo laikui, visi pirkimo pavedimai rūšiuojami kainos mažėjimo tvarka, o visi pardavimo pavedimai – kainos didėjimo tvarka. Taip suformuojamos dvi atskiros pirkimų ir pardavimų kreivės. Tokios kreivės formuojamos kiekvienai sekančios paros valandai, t. y. gaunamos elektros paklausos ir pasiūlos kreivės, kurios atspindi visus pasiūlymus pirkti ir parduoti biržoje kiekvieną konkrečią valadą. Elektros kainą kiekvieną sekančios paros valandą lemia būtent tos valandos pasiūlos ir paklausos kreivių susikirtimo taškas. Žemiau pavaizduota kainos ir prekybos apimties formavimasis elektros paklausos ir pasiūlos kreivių susikirtimo taške. 

Biržoje pirmenybę realizuoti turi pačios žemiausios kainos pardavimo pasiūlymai ir patys brangiausi pirkimo pasiūlymai. Elektros pasiūlos ir paklausos kreivės susikirtimo taškas ir atitinkamai kaina biržoje formuojasi pagal paskutinio pasiūlymo parduoti kainą, kurią dar atitinka mažiausia pasiūlymo pirkti kaina.

Skirtingai, negu elektros biržoje, pagalbinių instrumentų biržoje vyksta „gyva“ prekyba. Kiekvieną darbo dieną nuo 9:00 iki 11:00 dalyviai teikia pavedimus pirkti ar parduoti ilgalaikius kontraktus. Pavedimuose pirkti yra nurodoma kiekis ir kaina, iki kurios yra perkama kontraktas, o pavedimuose parduoti – kiekis ir kaina, nuo kurios dalyvis sutinka kontraktą parduoti. Sutapus abiejų dalyvių lūkesčiams, yra sudaromas sandoris. Kaina yra nustatoma tokia, kokia buvo suformuota anksčiau pateiktu pavedimu.

"Nord Pool“  elektros biržos Lietuvos kainų zonoje prekiauja Lietuvos ir užsienio šalių įmonės. Pagalbinių instrumentų biržoje prekiauja tie elektros biržos dalyviai, kurie siekia apsidrausti elektros energijos kainą elektros biržoje norimam laikotarpiui. Atskirų biržos dalyvių prekybos apimtys yra informacija, kuri laikoma konfidencialia, todėl biržose skelbiami tik bendriniai rinkų duomenys.

Nuo 2012.06.18 prekybą Lietuvos elektros biržoje administruoja Nord Pool Spot. Elektros biržos administravimą Lietuvoje Nord Pool Spot perėmus iš „Baltpool“ biržoje prekiaujamos elektros kainodaros principai išliko tie patys.

Paminėtini sekantys pokyčiai Nord Pool Spot pradėjus administruoti prekybą biržoje :

Skubūs rinkos pranešimai turi būti teikiami, jei dėl įvykio susijusio su dalyvio gamybos ar vartojimo objektais įtaka rinkai yra 100 MWh  ar didesnė (prieš 2012.06.18 skubūs pranešimai turėjo būti teikiami jei įtaka rinka buvo 10 MWh ar daugiau)

Prekybos biržoje atsiskaitymų periodas vietoje savaitinių tapo dieniniais, t.y. atsiskaitymai vykdomi kasdien. Dėl šios priežasties sumažėjo prekybos įsipareigojimų užtikrinimo garantijos reikalavimas – vietoj anksčiau Baltpool numatyto trijų savaičių užstato, šiuo metu reikalaujama užstato dydis sudaro iki 9 dienų dalyvio  prekybos apyvartos dydžio.

Nuo 2012.06.18 prekybos Lietuvos elektros biržoje valiuta – yra eurai.

Kainų zonos – tai regionai, kuriuose dėl elektros linijų galių pralaidumo trūkumo susiformuoja skirtingos kainos. Nuo 2012 metų birželio 18 Lietuva tapo atskira „Nord Pool Spot“ biržos kainos zona.

Biržoje yra prekiaujama vadinamąja „grynąja“ elektros energija. Kasdien biržoje susiformuojančios elektros kainos yra be infrastruktūros mokesčių, kurie yra įskaičiuojami į vartotojų mokamą galutinę elektros energijos kainą.

Biržų funkcija yra ne atstovauti interesus, o sudaryti sąlygas elektros prekybai ir užtikrinti skaidrios kainos formavimosi mechanizmo veikimą. Prekiaujant elektros ar pagalbinių instrumentų biržose, visiems tiekėjams ir gamintojams, neatsižvelgiant į jų dydį ir pajėgumus, suteikiamos vienodos sąlygos, teisės bei pareigos ir visiems garantuojamas informacijos, susijusios su jų prekyba elektros biržoje, konfidencialumas.

Birža, būdama ta vieta, kurioje prekiaujama visa „įvežama“ į Lietuvą ar „išvežama“ iš Lietuvos elektros energija, vykdo elektros energijos srautų tarp Lietuvos ir gretimų energetikos sistemų optimizavimą ir užtikrina, jog prekybos apimtys su gretimomis energetikos sistemomis neviršytų perdavimo sistemos operatoriaus nustatytų kiekių, galimų fiziškai elektros linijomis patiekti į Lietuvą ar tekėti iš Lietuvos. 

Šiaurės šalių elektros birža „Nord Pool“ yra viena pažangiausių ir didžiausia pasaulyje fizinės elektros energijos prekybos birža. „Nord Pool“ birža, kurioje kainos formuojamos ribinių kaštų principu, suteikia prekybos elektros energija platformą gamintojams, tiekėjams, pramonės bendrovėms, energetikos bendrovėms, prekybos atstovams, didiesiems vartotojams ir perdavimo sistemų operatoriams (PSO). Į Šiaurės šalių elektros rinką integruotos atviros ir bendros Baltijos elektros rinkos sukūrimo svarba, pagrįsta darniu rinkos reguliavimu, yra vieningai patvirtinta Baltijos šalių. Tai numatyta Baltijos Ministrų Tarybos pareiškime, pasirašytame 2009 m. balandžio 27 d.: susitarta kuo veiksmingiau ir per kuo trumpesnį laiką, bet ne vėliau, nei numatyta ES teisės aktuose, užtikrinti atviros ir skaidrios bendros Baltijos šalių elektros energijos rinkos sukūrimą ir jos integraciją su Šiaurės šalių elektros energijos rinka ir„Nord Pool“ rinkos mechanizmu. Lietuvos „dienos-prieš“ ribinių kaštų metodo rinkos, remiantis „Nord Pool“ principais ir patirtimi, įdiegimas yra bendros Baltijos ir Šiaurės šalių valstybių elektros energijos rinkos kūrimo proceso dalis.

Pagalbinių instrumentų rinkoje yra apriboti maksimalūs vienu pavedimu galimi pateikti kiekiai. Tai padaryta su tikslu skaidyti stambiųjų rinkos dalyvių kiekius, taip suteikiant daugiau galimybių smulkesniems dalyviams įsiterpti į rinką. 

Lietuvos pagalbinių apsaugos nuo elektros energijos kainų elektros biržoje svyravimų instrumentų rinkoje (toliau – pagalbinių instrumentų rinka) įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui, dalyvis turi pateikti garantiją. Reikalingo užstato dydį apskaičiuoja biržos administratorius (toliau – BA). Reikalaujamo užstato suma susideda iš Kintamos užstato vertės ir sumos, kuri  apskaičiuojama kaip neapmokėtų sąskaitų suma, bei sumos, kurią Dalyvis turi sumokėti BA Apyvartos ir Atsiskaitymų mokesčiais.
Dalyvio pateiktiems Pavedimams ir sudarytiems Sandoriams taikoma Kintamo užstato vertė sudaro žemiau išdėstytą dalį nuo galiojančių Dalyvio Pavedimų vertės ar Sandorių vertės:
 

• Metiniams produktams – 5 procentų dalį;
• Ketvirtiniams produktams – 10 procentų dalį;
• Mėnesiniams produktams – 20 procentų dalį;
• Savaitiniams produktams – 25 procentų dalį;
• Dieniniams produktams – 30 procentų dalį.

Tiesioginiam sandoriui užstato reikalavimas yra taikomas ta apimtimi, kiek tai liečia atsiskaitymą už Apyvartos ir Atsiskaitymų mokesčius. Reikalavimai susiję su įsipareigojimų užtikrinimo garantijos pateikimu, bei jos dydžio nustatymo detaliai aprašyti pagalbinių instrumentų rinkos reglamente.

Mažiausias elektros energijos kiekis, kurį galima pirkti ar parduoti pagalbinių instrumentų biržoje yra 0,1 MWh per valandą (100 kWh), kuris yra pristatomas produkto pristatymo laikotarpiu kiekvieną valandą pagal sandorio kainą, atsižvelgiant į produkto grafiką.

Pagalbinių instrumentų rinkoje elektros rinkos dalyviai gali sudaryti draudiminius sandorius, kurių pagalba gali iš anksto fiksuoti kainą elektros energijos, kurią  rinkos dalyviai planuoja parduoti ar pirkti ateityje. Rinkos dalyviai pirkdami ar parduodami pagalbinį instrumentą (sudarydami draudiminį sandorį) nustato savo elektros energijos pirkimo ar pardavimo kainą būsimiems laikotarpiams, tokiu būdų  apsidraudžia nuo ateityje galimų elektros energijos, kurią dalyviai pirks ar parduos elektros biržoje, kainų svyravimų.