BaltPool - DUK

Kodėl Lietuvos elektros biržai pasirinktas būtent „Nord Pool“ modelis?

Šiaurės šalių elektros birža „Nord Pool“ yra viena pažangiausių ir didžiausia pasaulyje fizinės elektros energijos prekybos birža. „Nord Pool“ birža, kurioje kainos formuojamos ribinių kaštų principu, suteikia prekybos elektros energija platformą gamintojams, tiekėjams, pramonės bendrovėms, energetikos bendrovėms, prekybos atstovams, didiesiems vartotojams ir perdavimo sistemų operatoriams (PSO). Į Šiaurės šalių elektros rinką integruotos atviros ir bendros Baltijos elektros rinkos sukūrimo svarba, pagrįsta darniu rinkos reguliavimu, yra vieningai patvirtinta Baltijos šalių. Tai numatyta Baltijos Ministrų Tarybos pareiškime, pasirašytame 2009 m. balandžio 27 d.: susitarta kuo veiksmingiau ir per kuo trumpesnį laiką, bet ne vėliau, nei numatyta ES teisės aktuose, užtikrinti atviros ir skaidrios bendros Baltijos šalių elektros energijos rinkos sukūrimą ir jos integraciją su Šiaurės šalių elektros energijos rinka ir„Nord Pool“ rinkos mechanizmu. Lietuvos „dienos-prieš“ ribinių kaštų metodo rinkos, remiantis „Nord Pool“ principais ir patirtimi, įdiegimas yra bendros Baltijos ir Šiaurės šalių valstybių elektros energijos rinkos kūrimo proceso dalis.

Kaip biržoje susiformuoja elektros kaina?

11:00 val., pasibaigus prekybos pasiūlymų teikimo laikui , visi pirkimo pavedimai rūšiuojami kainos mažėjimo tvarka, o visi pardavimo pavedimai – kainos didėjimo tvarka. Taip suformuojamos dvi atskiros pirkimų ir pardavimų kreivės. Tokios kreivės formuojamos kiekvienai sekančios paros valandai, t. y. gaunamos elektros paklausos ir pasiūlos kreivės, kurios atspindi visus pasiūlymus pirkti ir parduoti biržoje kiekvieną konkrečią valadą. Elektros kainą kiekvieną sekančios paros valandą lemia būtent tos valandos pasiūlos ir paklausos kreivių susikirtimo taškas. Žemiau pavaizduota kainos ir prekybos apimties formavimasis elektros paklausos ir pasiūlos kreivių susikirtimo taške.

Biržoje pirmenybę realizuoti turi pačios žemiausios kainos pardavimo pasiūlymai ir patys brangiausi pirkimo pasiūlymai. Elektros pasiūlos ir paklausos kreivės susikirtimo taškas ir atitinkamai kaina biržoje formuojasi pagal paskutinio pasiūlymo parduoti kainą, kurią dar atitinka mažiausia pasiūlymo pirkti kaina.

Kodėl pateikiant prekybos biržoje rezultatus skelbiama vidutinė kaina yra aritmetinė vidutinė kaina?

Kiekvieno biržos dalyvio perkamos ar parduodamos elektros energijos paros grafikas yra savitas ir dėl šios priežasties visų dalyvių prekybos biržoje ir atskirai kiekvieno dalyvio per tam tikrą laikotarpį (pvz. parą) vidutinė svertinė suprekiautos 1 megavatvalandės elektros energijos kaina skiriasi. Lietuvos elektros biržos praktika taip pat parodė jog Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (KHAE) darbas turi didelę įtaką pasiūlai ar paklausai Lietuvos elektros biržoje, t.y. pvz. naktį, kuomet elektros energija pigesnė, perkami dideli kiekiai elektros energijos viršutinio KHAE baseino užpildymui, siekiant panaudoti vandenį elektros generacijai dienos metu. Šis padidėjęs naktį perkamos pigesnės elektros energijos kiekis neatitinka įprastinio Lietuvos paros elektros vartojimo grafiko, tačiau įtakoja biržos vidutinę elektros energijos kainą skaičiuojant svertinio vidurkio metodu.

Taip pat svarbu paminėti jog Baltijos Ministrų Tarybos pareiškime, pasirašytame 2009 m. balandžio 27 d., deklaruotas siekis sukurti bendrą Baltijos šalių elektros energijos rinką, integruotą su Šiaurės šalių elektros energijos rinka ir„Nord Pool“ rinkos mechanizmu. Lietuvos elektros biržos prekybos rezultatų skelbimas kai biržos kaina paskaičiuota aritmetinio vidurkio metodu, palengvina Lietuvos elektros biržos prekybos rezultatų analizę ir palyginimą su prekybos rezultatais Šiaurės šalių elektros biržoje „Nord Pool“, kurioje nusistovėjusi praktika skelbti aritmetinio vidurkio kainas.

Lietuva, deklaruodama siekį integruotis į bendrą Šiaurės šalių elektros rinką, ruošiasi dar vienam etapui - pilnaverčių finansinių produktų, susijusių su rizikos valdymu elektros prekybos sektoriuje, įdiegimui. Šių finansinių produktų prekybos sistema numato standartizuotus prekybos produktus, pvz. paros, savaitės, mėnesio, metų elektros energijos kiekiai. Tokie standartizuoti produktai numato kad trumpiausias prekybos laikotarpis yra para ir paros bėgyje elektros energijos kiekiai nekinta. Tuo pačiu metu atsiskaitymai tarp finansinės rinkos dalyvių vykdomi vadovaujantis „po pristatymo“ principu, t.y. pasibaigus fizinės prekybos „diena prieš“ biržos sesijai. Tai reiškia, kad atsiskaitoma kainų skirtumu tarp fizinės ir finansinės rinkos kainų.

Šiuo požiūriu labai svarbu, kad ataskaita iš „diena prieš“ biržos apie kainas atitiktų tų standartizuotų finansinių produktų grafiką t.y. lygų elektros energijos kiekį paros bėgyje. Esant lygiam elektros energijos kiekiui paros bėgyje, vidutinė svertinė elektros energijos kaina atitiks aritmetiniai elektros energijos kainai.

Įvertinus aukščiau paminėtus argumentus nuspręsta, skelbiant prekybos Lietuvos elektros biržoje rezultatus, kaip ir Šiaurės šalyse, biržos ataskaitose skelbti aritmetinio vidurkio reikšmes.

Kam reikalingi elektros pardavimo tarpininkai – juk be jų būtų pigiau? Birža – juk irgi tarpininkas?

Lietuvos elektros biržos veikla yra svarbi elektros rinkos liberalizavimo ir integravimosi į bendrą Baltijos ir Šiaurės šalių rinką proceso dalis. Birža neperka ir nepardavinėja elektros. Birža suteikia prekybos elektros energija platformą – tai yra vieta, kurioje vyksta didmeninė prekyba „grynąja“ elektros energija tarp gamintojų ir tiekėjų. Birža optimizuoja elektros energijos srautus tarp Lietuvos ir gretimų energetikos sistemų. Biržoje prekiaujama visa „įvežama“ į Lietuvą ar „išvežama“ iš Lietuvos elektros energija. Tai vieta, kurioje reguliuojama, jog prekybos su gretimomis energetikos sistemomis apimtys neviršytų perdavimo sistemos operatoriaus nustatytų kiekių, fiziškai galimų elektros linijomis keliauti į Lietuvą ar iš Lietuvos. Dalyvauti biržoje, pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius reglamentus, gali visi šalyje registruoti juridiniai asmenys, turintys gamintojo ar tiekėjo licenciją.

Kas daugiausia prekiauja biržoje?

Elektros biržoje prekiauja Lietuvos ir užsienio šalių įmonės. Biržoje prekiaujama elektra, kuri pagaminama ir vartojama Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje. Dalis Lietuvos elektros biržoje suprekiaujamos elektros parduodama arba perkama Skandinavijos šalyse, per Estlink kabelį. Atskirų biržos dalyvių prekybos apimtys yra informacija, kuri laikoma konfidencialia.

Kodėl birža neatstovauja nepriklausomų tiekėjų interesų? Ar visi nepriklausomi tiekėjai traktuojami vienodai?

Biržos funkcija yra ne atstovauti interesus, o sudaryti sąlygas elektros prekybai ir užtikrinti skaidrios kainos formavimosi mechanizmo veikimą. Prekiaujant elektros biržoje, visiems tiekėjams ir gamintojams, neatsižvelgiant į jų dydį ir pajėgumus, suteikiamos vienodos sąlygos, teisės bei pareigos ir visiems garantuojamas informacijos, susijusios su jų prekyba elektros biržoje, konfidencialumas. Informacija, kuri nėra konfidenciali, yra atvira visiems rinkos dalyviams ir skelbiama rinkos operatoriaus BALTPOOL ir perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID interneto svetainėse.

Kodėl norint registruotis Lietuvos elektros biržos dalyviu yra reikalaujama turėti nepriklausomo ar visuomeninio tiekimo veiklos licenciją?

Ši sąlyga nuosekliai išplaukia iš Elektros energetikos įstatyme įtvirtintos elektros energetikos sektoriaus struktūros, nurodytos įstatymo 7 straipsnyje t.y.

„Elektros energetikos sektorių sudaro elektros energijos vartotojai, gamintojai, tiekėjai, perdavimo ir skirstomųjų tinklų įmonės, rinkos operatorius, perdavimo sistemos bei skirstomųjų tinklų operatoriai.“

To paties įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyti visi aukščiau minėti asmenys (išskyrus vartotojus, kuriems jokių leidimų ar licencijų nereikalaujama bei gamintojus, kuriems būtinas leidimas gaminti), kurių veikla yra licencijuojama:

„10 straipsnis. Veiklos licencijavimo ir leidimų išdavimo principai elektros energetikos sektoriuje
Licencijuojama ši veikla:
1) elektros energijos rinkos operatoriaus;
2) elektros energijos perdavimo;
3) elektros energijos skirstymo;
4) elektros energijos visuomeninio tiekimo;
5) elektros energijos nepriklausomo tiekimo.“

Taip pat Prekybos elektros energija taisyklėse 8.2. punkte nurodyta, kad prekybą elektros energija biržoje gali vykdyti perdavimo sistemos operatorius (tik tinklo technologinėms sąnaudoms kompensuoti), tiekėjai, gamintojai, asmenys, turintys teisę kitose valstybėse pagamintą elektros energiją parduoti Lietuvoje ir asmenys, turintys teisę Lietuvoje pagamintą elektros energiją parduoti kitose valstybėse.

Kokie yra prekybos Lietuvos elektros biržoje mokesčiai?

Biržos dalyviai moka vadinamąjį „prekybos apimties“ mokestį. Mokestis mokamas kas savaitę, proporcingai nuo praėjusią savaitę dalyvio suprekiautos elektros energijos kiekio. Prekybos apimties mokesčio dydis yra nustatytas Lietuvos elektros biržos reglamento priede Nr.6 „Prekybos mokesčiai“. Šiuo metu „prekybos apimties“ mokestis yra 0,03 euro už biržoje parduotą ar nupirktą elektros energijos megavatvalandę (perskaičiavus litais t. y šiek tiek daugiau nei 0,01 ct/kWh).

Ar skelbiamos biržoje suprekiautos elektros energijos kainos yra su PVM?

Biržoje prekiaujama bei biržoje suprekiautos elektros energijos kainos yra nustatomos neįtraukiant PVM. Kainos biržos dalyvių gaunamose prekybos rezultatų atskaitose, bei biržoje suprekiautos elektros energijos kainos skelbiamos BALTPOOL UAB interneto svetainėje yra be PVM.

Atsiskaitymai tarp biržos dalyvių ir rinkos operatoriaus BALTPOOL UAB už biržoje nupirktą ar parduotą elektros energiją vykdomi prie biržoje susiformavusios elektros energijos kainos pridedant PVM.

Mažų tiekėjų pasiūlymai biržoje neturi įtakos.

Biržoje prekiaujamos elektros energijos kainą formuoja VISŲ biržos dalyvių pateikti prekybos pasiūlymai. Pirmenybę realizuoti produktą turi pigiausi pasiūlymai parduoti ir brangiausi pasiūlymai nupirkti. Kaina formuojasi pagal paskutinio pasiūlymo parduoti kainą, kurią dar atitinka mažiausia pasiūlymo pirkti kaina. Taigi tiekėjas, teikiantis prekybos pasiūlymą parduoti net mažą elektros energijos kiekį, gali įtakoti kainą, jeigu rinkoje elektros energijos paklausa lygi ar viršija pasiūlą. Analogiškai, tiekėjas teikiantis prekybos pasiūlymą pirkti net mažą elektros energijos kiekį, gali formuoti kainą, jeigu rinkoje elektros energijos pasiūla lygi ar viršija paklausą.

Biržoje naudinga „žaisti“ tik stambiems nepriklausomiems tiekėjams.

Biržoje visi dalyviai – ir „stambieji“, ir „smulkieji“ perka ir parduoda elektros energiją ta pačia biržoje susiformavusia kaina. Mokesčiai už prekybą elektros biržoje yra proporcingi ir priklauso tik nuo dalyvių prekybos apimčių. „Smulkiųjų“ biržos dalyvių, kurių prekybos apimtys mažesnės, proporcingai mažesni prekybos elektros biržoje mokesčiai.

Kokio dydžio garantijas rinkos operatoriui turi pateikti dalyviai, prekiaujantys biržoje?

Rinkos operatorius, dalyvio prekybos Lietuvos elektros biržoje įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo tikslais, iš dalyvio reikalauja pateikti savo įsipareigojimų įvykdymo banko garantiją ir/arba sumokėti piniginį užstatą (toliau „garantija“). Reikalaujamos garantijos dydis nustatomas pagal Lietuvos elektros biržos reglamento 2 priedo „Atsiskaitymai“ nuostatas. Jei dalyvis yra tik pardavėjas, jo garantijos suma yra 100 000 LTL. Jei dalyvis perka ir parduoda, ar tik perka elektros energiją, garantijos suma yra 100 000 LTL arba nepertraukiamos 3 savaičių prekybos biržoje apyvartos suma, priklausomai nuo to, kuri didesnė. Trijų savaičių laikotarpį galima įvardyti kaip trijų atsiskaitymų laikotarpių sumą. T. y., pirmąją savaitę biržos dalyvis prekiauja, bet dar neturi įsipareigojimų mokėti, antrąją savaitę prekiauja, bet įsipareigojimus atsiskaityti turi tik už pirmosios savaitės suprekiautus kiekius. Per antrąją savaitę biržos dalyviui neatsiskaičius už pirmosios savaitės suprekiautą kiekį, skaičiuojami delspinigiai, bet prekiauti nedraudžiama. Antrosios savaitės bėgyje biržos dalyvis gali padidinti prekybos apyvartas (palyginus su pirmąją). Tokiu būdu, trečiosios savaitės apyvartos dydis įskaičiuojamas į garantijos su dalies savaitės atsarga. Pažymėtina, kad birža pati yra garantas pardavėjams, kad su jais bus laiku atsiskaityta, nepriklausomai nuo to, ar pirkėjai apmokėjo, ar ne už nupirktus kiekius. Taigi, garantija yra skirta atsiskaitymų už parduotą elektros energiją užtikrinimui.

Kodėl pardavėjai irgi turi pateikti biržai garantijas?

Biržos dalyvis (pardavėjas ar pirkėjas), įgydamas teisę prekiauti biržoje, įgyja teisę ne tik parduoti, bet ir pirkti elektros energiją. Visi biržos dalyviai prekybos platforma naudojasi tokiomis pačiomis teisėmis, t. y. gali ir pirkti ir parduoti. Dažnai biržos dalyviai, būdami daugiau pardavėjais, teikia ir pirkimo pavedimus į biržą. Kadangi birža negali numatyti, ką darys konkretus biržos dalyvis ateinančiais laikotarpiais, t. y. ar pirks ar parduos, reikalauja garantijų iš visų biržos dalyvių prekybos įsipareigojimų užtikrinimui.

Kaip esant būtinybei rinkos operatorius (BALTPOOL UAB) iš prekybos biržoje pašalina ar apriboja elektros energijos importo ar eksporto pasiūlymus?

Ar yra būtinybė, ir jei yra būtinybė, elektros energijos brangiausių importo ar pigiausių eksporto pasiūlymų pašalinimą ar apribojimą biržoje BALTPOOL UAB atlieka, prieš prekybos rezultatų skaičiavimą vadovaudamasis Lietuvos „diena–prieš“ elektros rinkos reglamento 1 priedo Lietuvos diena-prieš elektros rinkos taisyklių 2.2 punkto nuostatomis, t.y.:

Dalyvių pateikti tarpvalstybiniai prekybos pasiūlymai negali viršyti Perdavimo Sistemos Operatoriaus (LITGRID AB) (toliau PSO) nustatytų laisvų tarpvalstybinės prekybos galių. Jei elektros energijos kiekių visų dalyvių pateiktų tarpvalstybinių prekybos pasiūlymuose suma viršija PSO nustatytus tarpvalstybinius pajėgumus, rinkos operatorius atmeta ar riboja brangiausius importo pasiūlymus ir pigiausius eksporto pasiūlymus, kiekiais, kuriais viršijamas nustatytas tarpvalstybinis prekybos pajėgumas.

Jei biržos dalyvio importo ar eksporto prekybos pasiūlymai yra apribojami ar pašalinami iš prekybos biržoje, BALTPOOL UAB, vadovaujantis Lietuvos „diena–prieš“ elektros rinkos reglamento 1 priedo Lietuvos diena-prieš elektros rinkos taisyklių 2.2 punkto nuostatomis, elektroniniu paštu ar faksu informuoja biržos dalyvį apie jo tarpvalstybinio prekybos pasiūlymo pašalinimą ar sumažinimą, t.y.:

RO ne vėliau kaip iki 11.00 val. (CET) (12.00 val. Lietuvos laiku) praneša dalyviui elektroniniu paštu ar faksu apie jo tarpvalstybinio prekybos pasiūlymo kitai parai pašalinimą ar sumažinimą.

Kodėl rinkos operatorius (BALTPOOL UAB), neskelbia pasiūlos ir paklausos biržoje kreivių, kaip tai, pavyzdžiui, daro Šiaurės šalių elektros birža Nord Pool?

Reikia pažymėti, kad Nord Pool Spot skelbia tik visos sistemos* pirkimo ir pardavimo kainos ir kiekio kreives. Tačiau neskelbia atskirų kainų zonų, kas būtų labiau aktualu rinkos dalyviams, prekiaujantiems atskirose kainų zonose. Paskelbus tik Lietuvos elektros biržos pasiūlos ir paklausos kreives būtų pažeistas anonimiškumo prekybai principas, nes tokiu būdu būtų atskleista atskirų rinkos dalyvių prekybos strategija. Kas savo ruožtu padidintų manipuliavimo riziką biržoje bei suteiktų rinkos galią didesniems rinkos žaidėjams. Todėl BALTPOOL UAB neplanuoja skelbti pasiūlos ir paklausos kreivių atskirai Lietuvos elektros biržai. Pagal Baltijos Jungčių plano (BEMIP) projektą, artimiausioje ateityje numatoma pilna Baltijos šalių elektros rinkų integracija su Šiaurės šalių elektros rinkomis, vadovaujantis Nord Pool principais. Kai tai bus įgyvendinta, Lietuvos biržos pasiūlos ir paklausos kreivės bus skelbiamos kaip sudedamoji dalis Nord Pool Spot sistemos pasiūlos ir paklausos kreivėse.

* Sistemos kaina - tai kaina, kuri susiformuotų į kainos skaičiavimus įtraukiant visų prekybos sistemos Nord Pool Spot esamų kainų zonų prekybos pasiūlymus parduoti ir pirkti, nevertinat elektros energijos perdavimo tarp atskirų kainų zonų apribojimų.

Kodėl BALTPOOL neskelbia duomenų kokia dalis prekybos pasiūlymų prekiaujamų per biržą, biržos dalyvių yra apdrausti pagal dvišalius susitarimus, t.y. taikant kompensacinių atsiskaitymų sistemą, numatytą prekybos elektros energija taisyklėse.

Apdrausti pagal dvišalius susitarimus elektros energijos kiekiai prekiaujami per biržą pasinaudojant prekybos elektros energija taisyklėse 31 punkte numatyta galimybe sudaryti ateities sandorius ir 32 punkte numatyta galimybe pasinaudoti tarpusavio kompensacinių atsiskaitymų sistema. Taip pat šioje dalyje gali būti (bet nebūtinai) sandorių dalis, kurioje ir perka ir parduoda tas pats rinkos dalyvis.

Lietuvos elektros biržos reglamento priedo Elgesio rinkoje taisyklių 3 dalyje numatyta prievolė būtent rinkos dalyviams skelbti informaciją, galinčią daryti įtaką kainoms. Pagal Elgesio rinkoje taisyklių 3 dalyje numatytas sąlygas, rinkos operatorius neturi prievolės skelbti informacijos apie galimą turėti didelę įtaką kiekių susiformavimui. Rinkos operatoriaus nuomone tokia informacija didesniems rinkos dalyviams suteiktų galimybę tam tikrais atvejais manipuliuoti rinka ir pažeistų rinkos dalyvių interesus, ypač tų, kurie prekiauja santykinai nedideliais elektros energijos kiekiais.

Kokios šalys dalyvauja biržos prekybos pasiūlymų ir prekybos rezultatų informacijos mainuose. Kokia yra susijusios informacijos teikimo tarp rinkos operatoriaus BALTPOOL UAB, perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID AB ir biržos prekybos sistemą SESAM Web administruojančios bendrovės NORD POOL SPOT AS schema?

Rinkos operatoriaus organizuojamos prekybos elektros energija biržoje pasiūlymų informacijos mainuose dalyvauja rinkos dalyviai, BALTPOOL UAB, Nord Pool Spot AS ir LITGRID AB. Nord Pool Spot AS teikia BALTPOOL UAB prekybos sistemoje gautus pasiūlymus pirkti parduoti elektros energiją, BALTPOOL UAB patikrina pasiūlymus dėl galimų klaidų ir suskaičiuoja galimus teikti importo eksporto pasiūlymų kiekius tiek, kiek jie neribojami LITGRID AB paskelbtų leistinų pralaidumų. Po prekybos sesijos pabaigos, BALTPOOL UAB siunčia suprekiautų kiekių ataskaitas LITGRID AB gamybos ir vartojimo planui sekančiai dienai sudaryti.